Naujienos

Koks klimatas bus ateityje, daugiausia priklauso nuo socialinės ir ekonominės žmonijos raidos –  kiek kis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, ar didės miškų plotai ir kokių priemonių imsis valstybės savo pramonės taršai mažinti ir pan. Klimato modeliai yra pagrindinė priemonė leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje.

Prognozės rodo, jog iki šio šimtmečio pabaigos vidutinės metinės oro temperatūra Lietuvoje padidės nuo 1,2 ℃ pagal labiau optimistinį scenarijų iki 2,8 ℃ pagal labiau pesimistinį scenarijų. Didžiausias atšilimas numatomas gruodį–sausį (3,9–4,4 ℃), o mažiausias – gegužės–liepos mėnesiais (1,9–2,1℃).
 
Šaltų dienų, kai žemiausia paros temperatūra nukrenta žemiau -15 °C, skaičius nuo 9,5 dienų sumažės iki  3 dienų pagal labiau optimistinį scenarijų ir iki 4,8 dienų pagal labiau pesimistinį, šimtmečio pabaigoje vidutiniškai pasiekdamas 4,7 šaltas dienas per metus.
 
Prognozuojama, kad ilgės ir vidutinė karščio bangų trukmė – nuo dabartinių 2 iki 7 dienų per metus. Numatomas vidutinis kritulių kiekio padidėjimas Lietuvoje pagal labiau optimistinį scenarijų siekia nuo 42 mm arba 6  proc. iki 98 mm arba 14  proc. pagal labiau pesimistinį scenarijų.

 

Kviečiame detaliau susipažinti su klimato kaitos prognozėmis Lietuvai iki šimtmečio pabaigos ČIA. Tokio detalumo klimato kaitos prognozės savivaldybių lygmeniu Lietuvoje parengtos pirmą kartą. Tikimasi, kad jos padės savivaldybėms prisitaikyti prie klimato kaitos, pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

 

Prognozės parengtos Aplinkos ministerijai įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika ir klimato kaita“. Programos įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

Daugiau apie Lietuvoje įgyvendinamus Norvegijos finansinio mechanizmo projektus – www.norwaygrants.lt.