Beveik 15 proc. arba 50 tūkst. Lietuvos moksleivių turi specifinių mokymosi sutrikimų – disleksiją, disgrafiją ar diskalkuliją. Iš neuromokslinės pusės, disleksija yra sutrikimas, kuomet žmogaus neuroninės jungtys kitaip koduoja ir atkoduoja informaciją. Kitaip, tai nereiškia geriau ar blogiau, kitaip – reiškia skirtingai nei daugeliui įprasta. Žvelgiant iš švietimo sistemos – tokiems asmenims sunku perskaityti, suvokti ir atsiminti perskaitytą tekstą, skelbia Mokymosi ypatumų centras ‚‚Labirintas“.

 

Dažniausiai disleksiją galima įtarti pačiose pirmosios klasėse, kuomet vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Tą dažniausiai pamato mokytojai arba tėvai, atkreipę dėmesį į pasikartojančias klaidas:
 

Svarbu paminėti, jog disleksija tai nėra tik visi šie aukščiau įvardinti punktai. Taip pat tai nėra tik vienas kažkuris iš šių punktų. Dažniausiai tai yra greta einantys susiję mokymosi iššūkiai.

 

Prieš tris metus įkurto Mokymosi ypatumų centro ‚‚Labirintas“ vadovas Darius Blažinskas su optimizmu žvelgia į procesus, kurie disleksijos sukeliamus sunkumus paverčia žymiai lengvesniais.

 

„Pastaraisiais metais įdiegta labai daug technologinių sprendimų – audio knygos, įvairūs metodologiniai testai, pratimai ir kompiuterinės programos. Dabar situacija ženkliai gerėja. Praėjusiais metais priimti įstatymai dėl disleksiją turinčių mokinių – prailginti egzaminai, prailginti užduočių laikai, nevertinamos pasikartojančios klaidos“, – džiaugiasi vienas iš Mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėjų.

Vaikai, kurie turi sunkumų mokymosi srityje, dažnai yra tokiais laikomi tik vertinant pagal vyraujančią ugdymo sistemą ir mokymosi standartus. Tai, kad jiems reikia šiek tiek kitokios mokymosi sistemos, priemonių ir būdų, reiškia, kad jų vystymasis ir mokymasis yra šiek tiek kitoks. Todėl Mokymosi ypatumų centras „Labirintas“ kuria, diegia bei siūlo ugdymo įstaigoms ir tėvams kompleksinius holistiniu požiūriu ir moksliniais tyrimais paremtus metodus bei programas, kurios padeda vaikams pagerinti jų kognityvinius, akademinius ir socialinius įgūdžius. Profesionalių psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų ir terapeutų komanda suteikiama reikiama psichologinė pagalba ne tik vaikams su specifiniais mokymosi sutrikimais, bet ir jų tėvams, specialistams.

 

„Džiaugiamės, kad mums pavyksta sėkmingai įgyvendinti projektus. O jie leidžia disleksijos „baubą“ paversti nebe baisiu. Svarbiausia tai, kad apie disleksiją supažindiname vis daugiau tėvų ir ugdymo specialistų. Šiemet baigiame projektą „Kokybinės sistemos vaikams turintiems specifinių mokymosi sutrikimų adaptavimas ir pritaikymas Lietuvoje“, kuris finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Jo metu apmokėme 200 ugdymo specialistų, kurie įgavo naujų ar pagilinio bei įtvirtino esamas žinias, apie tai kaip atpažinti mokinius, turinčius specifinių mokymosi sutrikimų bei geba teikti jiems reikiamą mokymosi pagalbą. Kita džiugi naujiena – projekto dėka 150 tėvų Lietuvoje įtvirtino savo žinias, kaip padėti savo vaikams su specifiniais mokymosi sutrikimais”, – pasakoja Darius Blažinskas.

 

„Labirinto“ komandą sudaro daugiau nei 15 savo srities profesionalų. Mokymosi ypatumų centras įdiegė ir 100 vaikų pritaikė naują pagalbos mechanizmą, skirtą užklasinei veiklai ir neformaliajam ugdymui. Taip pat „Labirintas“ komanda projekto metu adaptavo ir pritaikė lietuvių kalbai ir kultūrai disleksijos rizikos įvertinimo testą – RAPID. RAPID – tai yra skaitmenizuotas testas, kuris padeda nustatyti specifinių skaitymo sutrikimų (disleksijos) riziką vos per 15–20 minučių. Šis adaptuotas į lietuvių kalbą ir kultūrą testas suteikia galimybę visiems tėvams ir mokykloms turėti patogų bei greitą įrankį įvertinti sutrikimo rizikos tikimybę. Projekto metu šio testo galimybėmis pasinaudojo net 1200 vaikų iš Vilniaus, Elektrėnų, Rokiškio ir Panevėžio miestų savivaldybių.

 

„Prisiminus situaciją dar prieš keletą metų, galėčiau teigti, kad į specifinių mokymosi sutrikimų problemas šiandien yra žvelgiama kur kas kompleksiškiau. Pirmiausia, tai atpažinti yra kur kas lengviau, o su tuo gyventi ir mokytis tampa vis paprasčiau. Džiaugiuosi, kad per tris Mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ gyvavimo metus, svariai prisidėjome prie situacijos gerinimo. Svarbiausia, kad visuomenėje matomas pokytis. Tai vaikams, patiriantiems mokymosi iššūkių būna didelis barjeras. Kai jis mažėja, galime tikėtis dar didesnių pokyčių“, – teigia centro įkūrėjas.

 

Mokymosi ypatumų centras „Labirintas“ kuria mokslų pagrįstus mokymus ir metodus kiekvienam vaikui, turinčiam specifinių mokymosi sutrikimų, kad jis ar ji neturėtų ilgalaikių psichologinių ir mokymosi pasekmių. Centre yra teikiama pagalbą ne tik vaikams turintiems specifinių mokymosi sutrikimų, bet ir jų tėvams, specialistams. Labirintą galite atrasti tiek Vilniuje, tiek ir Kaune.

 

Daugiau apie įvykdytą projektą ir jo rezultatus kviečiame skaityti čia.

 

Finansavimas skirtas remiantis 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Iš viso projektui skirta 249 071,88 eurų, iš kurių 211 711,10 eurų – iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšų. Projekto įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

Apie programą „Sveikata“:

Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse ir gerinti vaikų bei jaunimo gerovę. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psichosocialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai apmokomi pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Iš viso 2014–2021 m. programai „Sveikata“ skirta daugiau kaip 17,9 mln. eurų. Projektų įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Be „Sveikatos“ programos CPVA dar prižiūri „Teisingumo ir vidaus reikalų“, „Aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos“ ir „Kultūros“ programas.