Zarasų rajone, Lietuvos ir Latvijos pasienyje, išsidėsčiusi Kamariškių dvarvietė ilgą laiką buvo visiškai apleistas kultūros paveldo objektas. Dvarvietė pagaliau atgyja ir atveriama visuomenei „Inovatorių slėnio“ pastangomis ir Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo paramos dėka.

 

„Jau kurį laiką svajojome apie dvarvietę, o kai įsigijome, pažįstami į mus žiūrėjo visiškai nesuprasdami, kodėl tai darome ir kam to reikia“, – sako 2019 m. Kamariškių dvarvietę įsigiję „Inovatorių slėnio“ atstovai Arūnas Survila ir Monika Stankevičiūtė.

 

 

Kamariškių dvarvietė naujuosius savininkus sužavėjo nuo pat pirmojo jų apsilankymo. Kamariškių dvaro istorija siekia XVI a. Kuršo hercogystės laikus, o dvaras buvo ne kartą parduotas, paveldimas, taip pat praloštas ir prarastas dėl įsiskolinimų. Dvare veikė ir saldainių fabrikas. Kamariškių istorikas Šarūnas Subatavičius net atrado senąją Kamariškių šeimininkės receptų knygą, kuriame įrašytas ir garsiųjų karamelinių „Karvutės“ saldainių receptas. Būtent čia jie buvo gaminami.

 

Visgi prisimindami pradžią pašnekovai neslepia, kad susidūrė su virtine iššūkių. Kokia tuo metu buvo dvarvietės būklė, anot jų, sunku apsakyti. Kamariškės buvo vadinamos nebe dvarviete, o dvaro griuvėsiais.

 

„Prikrovėme daugiau nei keturiasdešimt tonų buitinių šiukšlių. Atkasėme po karo likusių sprogmenų. Visuose devyniuose dvarvietės pastatuose radome sukritusias perdangas, stogus. Atsisėdus paukščiui tiesiog krito plytos. Pusantro kilometro spinduliu nieko nebuvo, turėjome vidury niekur sukurti pilnai funkcionuojančią infrastruktūrą“, – apie pradžią pasakoja A. Survila.

 

Didelį postūmį projektui suteikė EEE finansinio mechanizmo programa „Kultūra“. Projektui įgyvendinti iš šios programos skirta daugiau nei 600 tūkst. eurų.

 

„Patikėjome Kamariškių dvarvietės avantiūra. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programa „Kultūra“ siekiame mažinti kultūrinę atskirtį tarp Lietuvos didmiesčių ir nutolusių šalies vietovių, įtraukti vietos bendruomenes bei padaryti kultūros vietas gyvas. Kultūra yra svarbi žmogaus ugdymo dedamoji, todėl kiek įmanoma turime sudaryti sąlygas ją pasiekti visiems. Kamariškės jau dabar vykdo veiklas, kurios tampa regiono ir ne tik gyventojų traukos objektu. Gera prisidėti prie tokių prasmingų projektų įgyvendinimo“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus vadovė Sandra Remeikienė.

 

 

„Inovatorių slėnio“ astovai atskleidžia, kad nors ir sunku prognozuoti, į ką ilgainiui pavirs šis projektas, mato jį pirmiausia kaip bendragyvenimo (co-living) kompleksą. Jame  tiek trumpesniam, tiek ilgesniam laikui reziduos kūrėjai daug dėmesio skiriant kultūros patirtims, kūrybingumo ugdymui. A. Survila pastebi, kad kūrybingumas jau yra išskiriamas kaip bendrasis gebėjimas, todėl ugdydami kūrybingumą, galime spręsti atskirties problemas.

 

„Dabar pas mus į Kamariškes atvyksta profesionalai iš viso pasaulio. Jaunas vietos gyventojas čia gali pamatyti, kaip yra kuriama elektroninė muzika su dvidešimčia garso takelių, suprasti, kad pasaulis yra truputį didesnis ir spalvingesnis. Jeigu jaunas žmogus neturi galimybės išvažiuoti į pasaulį, mes jam galime per kultūrą tą pasaulį atvežti“, – sako M. Stankevičiūtė. 

 

Kartu dvarvietėje norima pasiūlyti lėto gyvenimo patirtį, galimybę atitrūkti, atsiriboti, pabūti gamtoje, todėl daug dėmesio skiriama ne tik istoriniams, bet ir gamtos tyrinėjimams. Vos tik įsigiję dvarvietę, jos šeimininkai atliko parko bioįvairovės tyrimą.

 

„Iš tyrimo sužinojome, kas gyvena mūsų parke ir kaip tais gyventojais tinkamai pasirūpinti, saugoti. Pavyzdžiui, sužinojome, kad varliagyviams reikalinga žiemavietė, tvenkinys, taip pat kurių medžių neliesti, nes juose gyvena šikšnosparniai. Bandėme gaudyti įspūdingo dydžio vabalą – niūraspalvį auksavabalį. Žinojome, kad jam čia tinkamos sąlygos – jiems reikalinga senovinė mediena, daug saulės. Paieškos užtruko, bet galiausiai radome gražuolį. Labai džiaugėmės, nes jų pasaulyje labai nedaug“, – sako A. Survila.

 

 

Dvarvietėje svarbios išliks ir autentiškos Lietuvos istorijos patirtys. „Inovatorių slėnio“ iniciatyva į dvarvietės istorinius tyrinėjimus įsitraukė per šešiasdešimt apylinkėse gyvenančių lietuvių ir latvių.

 

„Vos tik įsigiję dvarvietę, ten šventėme Jonines. O paskui paaiškėjo, kad kai dvarą valdė Richterių giminė, Joninės buvo pagrindinė dvaro gyventojų šventė. Dabar jau žinome, kur anuomet švenčiant šią šventę stovėjo stalai. Gražūs sutapimai. Tikiu, kad visos šios pamirštos istorinės detalės įkvepia ne tik mus, bet ir vietos gyventojus. Tai jaučiame“, – dalinasi M. Stankevičiūtė.

 

Pašnekovai pasakoja, kad tam tikras lūžis bendruomenėje įvyko, kai buvo uždėta pirmoji rūmų stogo danga. Anksčiau skeptiškai į dvaro restauraciją žiūrėję, apylinkių gyventojai pagaliau patikėjo, įsitraukė ir šiandien aktyviai dalyvauja organizuojamose talkose, renginiuose.

 

„Mums tai labai svarbu. Norime burti bendruomenę. Norime, kad žmonės vertintų savo istoriją, atrastų Kamariškes. Kartais sunku suprasti, kodėl Lietuvoje tiek investuojame į naujos statybos pastatus, o pačioms mūsų šaknims leidžiame nykti. Mano įsitikinimu, kultūros paveldas – ne tik plytų atstatymas. Jame netgi procesas yra rezultatas“, – sako A. Survila.

 

Kamariškės, pasak pašnekovų, niekada nebus tipinis muziejus. Norima, kad kultūros paveldą žmogus galėtų pilnai patirti – čiuopti, liesti, ragauti, išbandyti. Istorija gyva, ir ji čia pat, šalia mūsų.

 

 

Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ dėka atgimsta ir daugiau apleistų Lietuvos paveldo objektų: Merkinės dvarvietė –  buvęs muilo fabrikas, vienas iš Šv. Stanislavo bažnyčios statinių Kuliuose, Pragiedrulių sodyba Panevėžyje, daržinė Kintuose ir kiti. Projektais siekiama stiprinti kultūrinį švietimą, ypač šalies regionuose, gerinti aukštos kokybės kultūros produktų ir paslaugų prieinamumą, skatinti vietos kultūrinį verslumą. Iš viso EEE finansinio mechanizmo finansuojamai „Kultūros“ programai skirta 8,23 mln. eurų, iš kurių 7 mln. – Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos investicijos, likusios lėšos – iš nacionalinio biudžeto. Projektų įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra.