Ekspertai diskutavo apie Lietuvos bioekonomikos plėtros perspektyvas

Dauguma tarptautinių ekspertų pažymi, kad Lietuva viena iš labiausiai besispecializuojančių bioekonomikoje Europos sąjungos šalių. Mūsų šalis turi tam puikias prielaidas ­­– biomasės gausą dėl gerai išplėtoto žemės ūkio ir miškininkystės. Maisto sektorius ir toliau išlieka vienu didžiausiu Lietuvos ekonomikos sektoriumi, sukuriančiu reikšmingą dalį šalies BVP. Tačiau daugumoje bioekonomikos sektorių vyrauja žemas produktyvumas ir atsilikusios technologijos, stinga investicijų. Lietuva, siekdama padidinti bioekonomikos konkurencingumą, turi paskatinti inovacijų kūrimą ir diegimą bei biotechnologijos plėtrą. Tai padėtų užtikrinti spartų žaliojo verslo ir darbo vietų augimą, kartu tausojant aplinką, užsitikrinant apsirūpinimą maistu, pasiekiant aukštesnį energetinį saugumą.

Ūkio ministerijos užsakymu Aleksandro Stulginskio universitetas, bendradarbiaudamas su Norvegijos ir Latvijos ekspertais, rengia Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, kurios tikslas – įvertinti Lietuvos bioekonomikos būklę ir potencialą, ir atsižvelgus į Europos šalių gerąją praktiką, pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos bioekonomikos plėtros ir inovacijų skatinimo priemonių šiame sektoriuje. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko šios studijos projekto pristatymas visuomenei. Renginio metu Lietuvos, Norvegijos, Latvijos, Nyderlandų ir Estijos ekspertai diskutavo apie bioekonomikos plėtros perspektyvas ir aptarė galimas bendradarbiavimo krytis.

A. Stulginskio universiteto prof. dr. Vlada Vitunskienė nurodė, kad didžiausias Lietuvos bioekonomikos sektoriaus iššūkis –  žemas produktyvumas, ypač žemės ūkyje,  vyraujančios žemų technologijų pramonės šakos. Lietuvos verslas vis dar vangiai kuria ir diegia inovacijas, jungiasi į klasterius. Vis svarbesniu ekonomikoje tampa biomasės panaudojimo pakopinis principas, pagal kurį biomasė pirmiausiai turi būti naudojama didžiausios pridėtinės vertės produktų gamybai. Tokiu būdu ateities bioekonomika turi būti orientuota ne į biomasės panaudojimą energijos gamybą, bet farmacijos ir kosmetikos ingredientų, bioplastikų ir biopolimerų gamybą.

Dauguma ekspertų pažymėjo, kad inovatyvios biotechnologijos kūrimas ir taikymas žemės ūkio, sveikatos, chemijos ir energetikos sektoriuose tai sprendimas, turintis didžiausią potencialą siekiant paskatinti tvarų augimą. Biotechnologija grįstos bioekonomikos raida skatina efektyviau išteklius naudojančią žiedinę ekonomiką, kuri vis labiau grindžiama atsinaujinančia energija, produktais ir medžiagomis, pagamintomis tvariai naudojant žemės ir vandens ekosistemų išteklius. Bioekonomikos plėtra padeda kovoti su klimato kaita, mažinti atliekų kiekį ir kurti naujas darbo vietas. Didėjant susidomėjimui bioekonomika, Europoje ir kitur pradėti puoselėti dideli su bioekonomikos vystymusi susiję lūkesčiai, atsispindintys aukšto lygio politikos, mokslo ir pramoninkų forumuose.

Studijos parengimas finansuojamas  2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis. Norvegija laikoma geru pavyzdžiu aplinkosaugos ir darnaus vystymosi srityje, todėl Lietuvos verslui yra naudinga pasinaudoti šioje šalyje sukaupta gerąja patirtimi, užmegzti verslo ryšių. Norvegijos bioekonomikos tyrimų institutas ekspertas Knut Øistad renginio dalyviams pristatė savo šalies bioekonomiką, jos stiprybes. Renginio dalyviai aktyviai diskutavo apie sritis, kuriose Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimas turi didžiausią potencialą, iššūkius ir galimybes.

Bendraukime
Bendraukime
Bylos dydis iki 5 Mb. Leidžiami formatai:
PDF, JPG, PNG, DOC, DOCX