Savo profesinėje veikloje Europos teisėjai dažnai susiduria su tiesiogiai ar netiesiogiai išreikštais bandymais daryti poveikį, spaudimą ar netgi atakas. Apie tai diskutuota Vilniuje balandžio 18–19 dienomis vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Poveikį patiriantys teisėjai“.

 

„Stresas dėl patiriamo spaudimo, bandymų daryti poveikį teisėjams yra itin aktuali problema, kuriai nėra skiriama pakankamai dėmesio. Todėl konferencija siekiame iškelti šį klausimą, paskatinti dažniau apie tai kalbėtis, ieškoti galimų sprendimo būdų, kaip didinti teisėjų atsparumą patiriamam spaudimui ir stresui “, – dalinasi Nacionalinės teismų administracijos direktorė dr. Natalija Kaminskienė.

 

Konferencijos metu pagrindinė – teisėjų patiriamo poveikio – tema  nagrinėta keliais aspektais. Teismų nepriklausomumo samprata dabartinėje Europos teismų jurisprudencijoje buvo pristatyta aukščiausio lygio ekspertų – buvusio Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo profesoriaus Egidijaus Kūrio, buvusio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo  teisėjo profesoriaus Marek Safjan ir Lenkijos mokslų akademijos Teisės mokslų instituto profesoriaus Maciej Taborowski.

 

Daug emocijų sukėlė konferencijos ekspertų diskusija apie žiniasklaidos poveikį ir atakos prieš teisėjus. Anot Bergeno universiteto profesorės Ragnos Aarli, Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) 2022 metais atlikta teisėjų apklausa atspindi, kad žiniasklaidos įtaka teisėjų sprendimams yra didesnė nei socialinių tinklų. Vidutiniškai 10 procentų Europos teisėjų pripažino, kad informacija socialiniuose tinkluose galėjo daryti įtaką jų sprendimams.

 

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pastebi kitokias galimo poveikio tendencijas. „Esu nustebęs dėl teisėjų, kurie teigia, kad tradicinė žiniasklaida daro įtaką, o socialiniai tinklai – ne. Socialiniai tinklai vaidina labai svarbų vaidmenį  ne tik visuomenėje, bet ir žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, politikai ir stambios įmonės turi tiek finansines galimybes, tiek profesionalių komunikacijos specialistų pagalbą, tad jiems neturėtų būti sudėtinga daryti įtaką per socialinius tinklus.“ – sakė D. Radzevičius.

 

Pleveno (Bulgarija) apylinkės teismo teisėja Vladislava Tsarigradski pasidalino istorija, kaip ji tapo žiniasklaidos atakų auka. Teisėja susidūrė su problemomis, kai nutarė apginti neteisingai žiniasklaidos spaudžiamą kolegą iš Sofijos teismo. „Žiniasklaida stengėsi nuteikti visuomenę prieš mane, parodyti mane kaip korumpuotą teisėją. Bet tai dar ne viskas. Aš taip pat sulaukiau grasinimų dėl bylos šaliai nepatikusio sprendimo. Grasinimų sulaukė net mano šeimos nariai.“ – neigiama patirtimi renginyje dalinosi teisėja.

 

Pasitelkiant žiniasklaidą buvo siekiama nušalinti teisėją nuo konkrečios bylos. Dalis problemos Bulgarijos teisingumo sistemoje yra prokurorų, ypač generalinio prokuroro galia Bulgarijoje. Vladislava Tsarigradski teigia, kad patiriant žiniasklaidos spaudimą prokurorai atsisakė pradėti tyrimą dėl žiniasklaidos atakų.

 

„Lenkijoje taip pat yra įmanoma pradėti smeižto kampaniją prieš teisėjus, todėl mūsų nepriklausomumas nėra saugus“ – kolegei paantrino Gdansko apylinkės teismo teisėja Dorota Zabłudowska. Teisėja pasidalino neigiama patirtimi, kai priėmus valdžios atstovams nepalankų teismo sprendimą, būdavo pradėtos šmeižto kampanijos prieš visą teismų sistemą. „Buvusi Lenkijos valdžia pasitelkė žiniasklaidos priemones tam, kad sumažintų visuomenės pasitikėjimą teismais. Antraštės, kuriose teisėjai vadinami tautos priešais buvo įprastas dalykas. Prieš kelis metus net buvo sukurtas dokumentinis serialas apie neva susikompromitavusius, mafijai dirbančius teisėjus, transliuotas per nacionalinę televiziją.“ – pasakojo Dorota Zabłudowska. Tik 2023 metų gale Lenkijoje išrinkus naujus valdžios atstovus, situacija tapo palankesnė teisėjams.

 

Europos Teisėjų Konsultacinės Tarybos sekretorius Artashes Melikyan apžvelgė Europos teisminių institucijų teisėjams ir prokurorams taikomus standartus ir rekomendacijas. „Konfidencialumas ir pagarba žmogaus teisėms yra pagrindiniai dalykai. Jeigu teisėjas turi laikytis nekaltumo prezumpcijos, to paties turėtų laikytis ir žurnalistai.“, – įžvalgomis dalinosi Artashes Melikyan. Anot sekretoriaus, naudojantis žodžio laisve teisėjai turėtų vengti nevienareikšmiškų komentarų. Jie turėtų įsivertinti, ar pasisakymas nekompromituos teismų ir teisėjų reputacijos.

 

Konferencijos pranešėjai ir diskusijų dalyviai – ekspertai iš Lietuvos, Bulgarijos, Kroatijos, Rumunijos, Norvegijos, Lenkijos, Serbijos.

 

Konferencija yra organizuojama įgyvendinant 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų Dvišalio bendradarbiavimo fondo veiklą.

Trumpai apie konferenciją - vaizdo įraše

Apie programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“:
 
Įgyvendinant programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“, Lietuvoje stiprinama teisinė valstybė. Įvairiomis programos priemonėmis didinamas Lietuvos teismų sistemos ir prokuratūros efektyvumas, tobulinama bausmių vykdymo sistema, stiprinamos teismų ir teisėsaugos institucijų kompetencijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu srityje, tobulinami policijos gebėjimai kovoje su nusikalstamumu. Iš viso 2014–2021 m. programai skirta daugiau nei 40 mln. eurų. Programos operatorius – CPVA, programa įgyvendinama kartu su partneriais. Be programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ CPVA dar prižiūri „Sveikatos“, „Aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos“ ir „Kultūros“ programas.