Naujienos

Ignalinos atominėje elektrinėje vystomas unikalus projektas

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra pirmoji, po panaudoto branduolinio kuro iškrovimo besiruošianti RBMK reaktoriaus ir susijusių sistemų išmontavimui. Tam, kad radioaktyvios atliekos nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai jų tvarkymo metu ir vėliau, įmonėje projektuojami bei statomi šiuolaikiškos saugyklos ir atliekynai. Vienas šiuo metu vykdomų projektų yra bitumuotų atliekų saugyklos modernizavimas – precedento pasaulinėje praktikoje neturintis uždavinys.

5600 kvadratinių metrų pastate įrengta Ignalinos AE bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugykla pradėta eksploatuoti 1987 metais. Joje yra sukaupta 14,4 tūkstančiai kubinių metrų bituminio kompaundo, kitaip – bitumuotų radioaktyviųjų išgarintų druskų. Tai kone prilygsta šešiems olimpiniams baseinams. Atliekos, kurios faktiškai yra vienalytė masė, saugomos atskirose talpyklose, kurias specialistai vadina kanjonais. Bitume buvo konservuojamos IAE eksploatavimo metu susidariusios skystos radioaktyviosios atliekos. Jos keliais etapais būdavo apdorojamos garinimo įrenginiuose, išgaunamas koncentratas maišomas su bitumu ir perpumpuojamas į saugyklą. Toks tvarkymo būdas buvo parinktas pradiniame IAE projekte, nes bitumas turi cheminių ir fizinių savybių, tinkamų radioaktyviųjų atliekų imobilizavimui.

Tobulinant kitus atliekų tvarkymo būdus, buvo nustatyta, kad galima atsisakyti bitumavimo. Bitumas yra degi, organinė medžiaga ir jo savybės su radioaktyviosiomis medžiagomis ilgalaikėje perspektyvoje nėra iki galo žinomos. 2015 metais šio atliekų tvarkymo buvo atsisakyta ir pereita prie jų cementavimo. Pasak Ignalinos AE generalinio direktoriaus Audriaus Kamieno, visos atliekos turi būti sutvarkytos galutinai jas patalpinant į atliekynus. Vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimais ir rekomendacijomis, radioaktyvios atliekos turi būti sutvarkytos taip, kad nepasklistų aplinkoje, ir tai turi būti užtikrinta viso saugojimo metu.

„Atsižvelgiant į tai, racionaliausias bitumuotų radioaktyvių atliekų sutvarkymo būdas būtų pačios saugyklos rekonstravimas į atliekyną. Tai siūloma visų pirma tam, kad būtų išvengta arba kiek įmanoma sumažinta potenciali radionuklidų sklaida bei geosferos užteršimo galimybė jų neišimant“, – teigia A. Kamienas. Pasak jo, pasaulinėje praktikoje tiesiog nėra bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklos pertvarkymo į atliekyną patirties. „Vienai Ignalinos AE galutinai sutvarkyti bitumuotas radioaktyvias atliekas būtų išties didelio masto užduotis. Kadangi bet kuris atliekų tvarkymas turi būti atliktas maksimaliai saugiai, procesas kelia daug iššūkių, kuriuos sprendžiame kartu su tarptautine branduolinės energetikos bendruomene“, – sako Ignalinos AE generalinis direktorius A. Kamienas. Pagal turimas galutinio sutvarkymo technologijas bei sukauptą patirtį, yra parengtas atliekyno projektas. Jame numatyta įrengti paviršinius inžinerinius barjerus, pasyvias saugos sistemas, panaudoti specialias technines ir organizacines priemones, kurios ilgainiui geriausiai užtikrintų atliekyno saugą.

Svarstant galimybę radioaktyviųjų atliekų saugyklą rekonstruoti į atliekyną bus remiamasi technine nepriklausomų ekspertų pagalba: pasitelkiant Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybą (DSA) ir TATENA misijos pagalbą Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) atliks ekspertinį vertinimą ir priims galutinį sprendimą dėl galimybės pertvarkyti saugyklą į atliekyną. Ši veikla įgyvendinama Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamo projekto „Radioaktyvių atliekų tvarkymo saugumo didinimas Ignalinos atominėje elektrinėje“ apimtyje.

Šiuo metu vykstantis atliekyno projekto parengimo etapas yra sudėtingiausias, nes pagal jo metu gautus rezultatus bus priimtas ir galutinis sprendimas, ir pagrindiniai tokio pertvarkymo sprendiniai. Galutiniam projektui parengti vykdomi geologiniai ir geotechniniai, pastato konstrukcijų, bitumuotų atliekų savybių tyrimai. Pagal atsakingų institucijų pateiktas pastabas, buvo atlikti papildomi betono konstrukcijų tyrimai, siekiant įsitikinti jo tinkamomis savybėmis bei atsparumu. „Įgyvendinant šį projektą susiduriame su įvairiais radioaktyvių atliekų tvarkymo klausimais, siekiame pritraukti ir pritaikyti geriausios praktikos sprendimus ir unikalias idėjas. Tai bus išskirtinė galimybė išplėsti branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo žinias“, – sako IAE vadovas A. Kamienas. Galutinis rezultatas priklauso ir nuo kitų eksploatavimo nutraukimo darbų sėkmingo įgyvendinimo, įskaitant atliekų sutvarkymą ir šiam sutvarkymui reikalingos infrastruktūros įrengimą. Tai numatoma įgyvendinti iki 2040 metų, vėliau tęsti atliekyno priežiūrą.

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo veikla vykdoma nuo 2010 metų. Šiandien jau yra išmontuota beveik 64 tūkst. tonų įrangos ir betono atliekų, bet tai tik trečdalis kiekio, kurį elektrinės darbuotojai turės sutvarkyti iki eksploatavimo nutraukimo pabaigos 2038 metais. Šiuo metu elektrinės teritorijoje laikinosiose „sauso“ tipo saugyklose saugomos ir pavojingiausios radioaktyvios atliekos - panaudotas branduolinis kuras, kurį vėliau planuojama perkelti į giluminį atliekyną. Pastatytas trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekynas, vykdomos mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyno pirkimo procedūros. Ignalinos AE galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, bendra uždarymo darbų vertė – 3,3 mlrd. Eurų.

tv3.lt straipsnis
 
 
 

Media galerijos

Bendraukime