Naujienos

Psichinę sveikatą stiprinti padės gerovės konsultantai

Augant psichinės sveikatos paslaugų poreikiui jau visai netrukus gyventojų emocine gerove ims rūpintis Gerovės konsultantai. Jie teiks žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugas esant lengviems streso, nerimo, nemigos, depresijos problemų požymiams. Specialistus šiam projektui ruoš Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
 
Tikslas - padėti visuomenei išvengti sunkesnių psichologinių sutrikimų

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 16 iš 1000 gyventojų Lietuvoje , o pasaulyje – 1 iš 4 žmonių (PSO duomenimis) serga depresija.  Liga atima iš žmogaus gyvenimo džiaugsmą, pakeičia šeimos gyvenimo būdą, sukelia ilgalaikį nedarbingumą. Sergant depresija sumažėja psichologinis atsparumas, socialinis aktyvumas, tačiau skaudžiausia šios ligos pasekmė – savižudybė. Nors pastaraisiais metais savižudybių Lietuvoje mažėja, Lietuva vis dar išlieka savižudybių statistikoje pirmoje vietoje Europoje ir pirmajame dešimtuke pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, nuo 2000 m. iki 2016 m. Lietuvoje savižudybių sumažėjo nuo 45 atvejų iki 31 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Nors būdų, kaip pastebėti ir laiku padėti pirmuosius depresijos požymius turinčiam žmogui žinoma vis daugiau, tačiau sergančiųjų skaičiui augant, ima trūkti psichologų.

Geroji užsienio šalių patirtis jau Lietuvoje

Didžioji Britanija, Australija ir Norvegija jau prieš 10 metų sukūrė ir ėmė naudoti žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugas, tinkamas pasireiškusiems pirmiesiems galimos depresijos simptomams koreguoti. Šias paslaugas teikia ne psichologai ar psichiatrai, bet pagal specialią mokymų programą paruošti specialistai – Gerovės konsultantai. Mokymų programa buvo sukurta Kognityvinės elgesio teorijos (KET) pagrindu, kuri mokslininkų pripažinta kaip itin tinkama nerimo sutrikimams bei priklausomybėms gydyti.
Nuo šių metų ir Lietuva prisijungs prie šalių, kuriose teikiamos šios paslaugos. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas parengė mokymų programą, kurią sėkmingai baigę Gerovės konsultantai galės teikti žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugas Lietuvoje.

Studijas baigusių  Gerovės konsultantų tikslas bus  paskatinti žmones kreiptis pagalbos susidūrus su emociniais sunkumais, t. y. esant lengviems streso, nerimo, nemigos, depreesijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiams, ir teikti jiems žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugas.


Lietuvos savivaldybės kviečiamos prisijunti prie Gerovės konsultantų veiklos plėtros

Centrinė projektų valdymo agentūra iki 2021 m. rugsėjo 7 d.  kviečia teikti paraiškas projektui „Gerovės konsultantų modelio diegimas“.

Kvietimas teikti paraiškas yra Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo finansuojamos Sveikatos programos dalis. Daugiau informacijos apie jį bei paraiškų teikimo sąlygas galite rasti čia.

Svarbiausia – dėmesys kokybiškam poilsiui ir gyvenimo kokybei

Spartus gyvenimo tempas, patiriama įtampa skatina susimąstyti apie  emocinę sveikatą. Pajutus kylant nerimą, atsiradus miego sutrikimams, sveikatos specialistai rekomenduoja peržiūrėti savo dienotvarkę. Svarbu, kad joje atsirastų vietos pasivaikščiojimui gryname ore, bendravimui su artimaisiais ir kokybiškam 8 val. miegui. Tinkama mityba – kita svarbi sąlyga psichologinei sveikatai. Vaisiai, daržovės ir gerųjų riebalų turintys produktai  užtikrina sklandžią nervų sistemos veiklą, o cukraus ir alkoholio išbraukimas iš dienos raciono padeda užtikrinti emocinį stabilumą. Jei laikantis sveikos gyvensenos principų vis dar aplanko neigiamos emocijos – jų specialistai rekomenduoja nekaupti savyje, jas ramiai išsakyti arba išrašyti. Jei ir tai nepadeda, geriausias sprendimas būtų kreiptis į Gerovės konsultantą.
 

Media galerijos

Bendraukime