Duomenys apie saugomas rūšis - jų apsaugai

Duomenys apie saugomas rūšis - jų apsaugai
  • Projekto kodas: EEE-LT03-AM-01-K-01-002
  • Projekto laikotarpis: 2014-12-19 - 2017-04-30
  • Projekto vykdytojas: Lietuvos ornitologų draugija
Panaudota projekto lėšų suma 99607.04
Paramos suma 90383.31
Bendra projekto vertė
100425.90
  • Projekto būsena: Įgyvendinama sutartis
  • Projekto partneris(-iai):
  • Savivaldybės, kurioms tenka projekto nauda: Akmenės raj., Alytaus miesto, Alytaus raj., Anykščių raj., Birštono, Biržų raj., Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos raj., Jonavos raj., Joniškio raj., Jurbarko raj., Kaišiadorių raj., Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno raj., Kėdainių raj., Kelmės raj., Klaipė

 

Pagrindinė saugomų rūšių apsaugos problema yra duomenų apie saugomų rūšių paplitimą, gausą, o ypač apie tikslias jų radvietes trūkumas. Nors neretai jos nustatytos, visa informacija yra atskirų tyrėjų užrašuose arba nuosavuose archyvuose. Todėl duomenys apie saugomų rūšių radvietes, jei nėra publikuoti arba patalpinti oficialiose duomenų bazėse ir/ar informacinėse sistemose, nėra naudojami ne tik planuojant bendrasias rūšies apsaugos priemones, bet ir neužtikrina, jog tik pavienėms stebėtojams žinomose vietose aptiktas rūšis apgins LR Saugomų rūšių įstatymas ar kiti šalies ir tarptautiniai teisės aktai. Ši problema ypač aktuali planuojant (net ir laikantis tinkamų procedūrų) ūkinę veiklą, o ypač teritorinio planavimo metu. jei duomenys apie retų rūšių radvietes sužinomi jau patvirtinus teritorinio ar kitus planavimo dokumentus, dažnai nebepavyksta tinkamai apsaugoti nykstančių rūšių radviečių arba tai iššaukia konfliktines situactijas su žemės naudotojais ar planuotojais. Tačiau ši problema gali būti nesunkiai sprendžiama paviešinant atskirų tyrėjų ar gamtininkų turimus duomenis apie kon krečių saugomų rūšių radvietes, jose sutinkamų rūšies vietinių populiacijų gausą bei būklę. Šiuo metu tam tinkamiausias instrumentas yra Aplinkos ministerijos administruojama Saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS), kurioje patalpinti atitinkami duomenys turi specialų teisinį statusą, o čia esama informacija apie saugomas rūšis turi būti vertinama planuojant bet kokią ūkinę veiklą ar rengiant teritorinius plėtros planus. Todėl šiuo metu yra svarbiausia, iki atliekant išsamesnius retų rūšių paplitimo šalyje tyrimus, surinkti visus šiuo metu turimus, tame tarpe ir istorinius duomenis apie apie minėtų rūšių radvietes šalyje. Preliminariu vertinimu, šiuo metu archyvuose ar gamtininkų bei mokslininkų užrašuose yra tūkstančiai tokių faktų. Svarbiausia, kad visi jie atidurtų oficialiose, visuomenei ir sprendimų priėmėjams prieinamose informacinėse erdvėse, kuriose galėtų būti pateikiami tik aprobuoti duomenys. Iš kitos pusės yra svarbu, kad tokie duomenys įpareigotų plėtros specialistus. Tokia sistema yra SRIS, todėl joje patalpintas kiekvienas domuo turi ir tam tikrą teisinę "galią". Didžiausias efektas galėtų būti pasiektas į šią veiklą įtraukiant šalies gamtininkus, kurie registruoja aptiktas retų rūšių radvietes, o jų yra keli šimtai šalyje. Svarbu, kad ši informacija būtų tinkamai pateikta. Todėl manome, jog duomenų apie saugomų rūšių radvietes ir jų būklę surinkimas šiuo metu yra vienas iš prioritetinių uždavinių užtikrinant biologinės įvairovės nykimo sustabdymą. Tik taip gali būti pasiektas bendras šalies tikslas - užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą. Savo ruožtu, turimų duomenų centralizuotas surinkimas ir publikavimas yra žymiai efektyvesnė laiko ir pinigų atžvilgiu priemonė nei naujų tyrimų organizavimas ir finansavimas. Tam reikalingos žymiai mažesnės lėšos, kad padenti tyrėjų "kabinetinio darbo" kaštus už duomenų suvedimą į SRIS. Tuo tarpu organizuojant tyrimus, be bendro jų koordinavimo, būtina padengti kelionių bei kitus, su jomis susijusius kaštus. Pabaigoje vis vien reikia surinktus duomenis suvesti į SRIS. Be to, tai užtruktu ne vienerius metus, o iki tol, dalis saugomų rūšių radviečių gali būti sunaikintos, tuo tarpu suvesti turimus duomenis galima per trumpą laiką. Lietuvos ornitologų draugijos nariai turi daug duomenų apie saugomų paukščių rūšių radvietes, todėl į SRIS planuojama pateikti duomenis, pagrinde, susijusius su šios gyvūnų grupės aptikimo vietomis. Tačiau į SRIS taip pat bus pateikiami ir saugomų augalų, grybų bei kitų gyvūnų grupių radvietes, tuo užtikrinant platesnę ir labiau kompleksionę biologinės įvairovės apsaugą. Mūsų planuose yra SRIS pateikti duomenis apie ne mažiau 10.000 gyvūnų ir 2.000 augalų radimo vietas. Jei bus užtikrintas tinkama šalies teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas, galime tikėtis, jog visos šios radvietės bus išsaugotos.

Bendraukime
Bendraukime
Bylos dydis iki 5 Mb. Leidžiami formatai:
PDF, JPG, PNG, DOC, DOCX