Investicijų į kultūros paveldą poveikio vertinimas

Per kelis pastaruosius metus visoje Lietuvoje atgaivinta devyniolika reikšmingų kultūros paveldo objektų, užmegztos ir sustiprintos partnerystės, paveldo tematika organizuoti renginiai, įgyvendinta daugelis kitų iniciatyvų. Visa tai atlikta su Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino parama ir Lietuvos biudžeto lėšomis pagal programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Programos poveikiui ir pokyčiams išsamiai įvertinti atliktas šios programos investicijų tyrimas.

Tyrimas, kurį sudarė socialinio-ekonominio investicijų poveikio ir tvarkybos darbų kokybės vertinimo dalys, atliktas Kultūros ministerijos užsakymu 2017 metų rudenį. Vertinimo paslaugos užsakytos siekiant objektyviai įvertini programos efektyvumą ir rezultatus, idant būtų galima tobulinti kultūros paveldo ir investicijų vadybą ateityje, o taip pat atsiskaityti donorams už suteiktą paramą, surenkant ir pateikiant informaciją pagal jiems rūpimus aspektus.

Tyrimas visų pirma išsiskyrė savo formatu, nes nebuvo apsiribojama nuotolinėmis apklausomis. Vertinimą atliko penki nepriklausomi ekspertai iš Lietuvos ir Latvijos, kurie vyko į kiekvieną iš paramą gavusių objektų, apžiūrėjo ir vertino atliktus darbus, susitiko su visų projektų vykdytojų atstovais. Tiek tiesioginis kontaktas, tiek visų devyniolikos projektų (o ne jų dalies) vertinimas turėjo reikšmingą poveikį vertinimo kokybei. Ekspertai atrinkti atsižvelgiant į jų patirtį ir reputaciją su tyrimu susijusiose srityse, didelis dėmesys skirtas kandidatų į ekspertus nešališkumo įvertinimui ir užtikrinimui, dėl ko buvo pasitelkti ir užsienio ekspertai.  Plačiau apie vertinimą atlikusius ekspertus >>>

Pažymėtina ir tai, jog buvo vertinamas ne tik ekonominis ar socialinis investicijų poveikis, bet ir tvarkybos darbų kokybė, kuri paprastai po panašių investicijų nebūna analizuojama. Ji buvo vertinama atliktų tyrimų, autentiškumo išsaugojimo ir funkcionalumo (pritaikymo numatytai funkcijai) atžvilgiais. Šią vertinimo dalį atliko architektė dr. Marija Rupeikienė bei architektai iš Latvijos Pēteris Blūms (kartu su asistente Sigita Bugeniene) ir Artūrs Lapinš (su asistente Vilte Janušauskaite).

Socialinio – ekonominio poveikio vertinimo dalyje, kurią atliko doc. dr. Vaidutė Ščiglienė ir Kristina Daubarytė, buvo vertinami programos pasiekimai, bendradarbiavimo, projektų įgyvendinimo, atitikties bendrosioms visuomeninėms aktualijoms aspektai.  

Atliktas vertinimas ir jo rezultatai pristatyti 2017 m. gruodžio 14 dieną Kultūros ministerijoje, renginyje „Investicijų į nekilnojamąjį kultūros paveldą poveikis visuomenei ir autentiškumo išsaugojimui“. Jame dalyvavo už kultūros paveldo apsaugą ir vadybą atsakingų organizacijų atstovai, architektai, paveldo objektų valdytojai ir kiti dalyviai.

EEE investicijų į kultūros paveldą poveikio vertinimo ataskaitos viešai prieinamos Kultūros ministerijos svetainėje, skiltyje „Tyrimai ir analizės“: http://lrkm.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes/atlikti-tyrimai-analizes-galimybiu-studijos/eee-investiciju-i-kulturos-pavelda-poveikio-tyrimas (ekspertų iš Latvijos ataskaitos pateikiamos anglų kalba).

EEE finansinio mechanizmo kultūros programų vadovė D. Stabrauskaitė.

Doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pristatė socialinio - ekonominio investicijų poveikio vertinimą.

Architektas Pēteris Blūms (Latvija), atlikęs medinių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų kokybės vertinimą.

Architektas Artūrs Lapinš (Latvija), atlikęs mūrinių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų kokybės vertinimą.

Dr. Marija Rupeikienė, atlikusi sakralinių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų kokybės vertinimą.

 

Bendraukime
Bendraukime
Bylos dydis iki 5 Mb. Leidžiami formatai:
PDF, JPG, PNG, DOC, DOCX