Projektas – tai vienkartinis ir pakankamai kompleksiškas procesas, todėl jo sėkmė kryptingai siekiant tikslo labai priklauso nuo kruopštaus planavimo. Projekto planavimas – vienas iš projekto valdymo procesų. Planavimo tikslas – numatyti, kokius darbus (kompleksus) būtina atlikti, numatyti jų vykdymo tvarkaraštį, apskaičiuoti reikalingų projektui išteklių poreikį bei sudaryti projekto biudžetą.

Projekto planavimas yra būtinas, nes:

  • Sumažina projekto riziką ir neapibrėžtumą
  • Garantuoja projekto tikslų supratimą ir aiškumą
  • Nustato priimtinus atlikimo standartus
  • Numato priimtinas efektyviam darbų atlikimui kontrolės procedūras
  • Leidžia per trumpiausią laiką, mažiausiomis pastangomis, pasiekti optimalius rezultatus

Planavimo tikslai yra:

  •  Pasiekti bendrą projekto tikslo supratimą
  •  Apibrėžti norimą atlikti darbą
  •  Numatyti ir paskirstyti reikalingus išteklius
  •  Suformuoti tinkamą organizaciją
  •  Numatyti projekto priežiūros ir kontrolės sistemą

Projekto planavimas apima:

  • Projekto turinio planavimą - projekto tikslo formulavimą, rezultato planavimą, pagrindinių dalių nustatymą;
  • Projekto struktūrizavimą - projekto išskaidymą iki elementarių lengvai valdomų darbų;
  • Kalendorinį planavimą - darbų sąrašo sudarymą, darbų eiliškumo ir tarpusavio priklausomybės nustatymą, plano gairių, projekto grafiko sudarymą, atsakomybės pasiskirstymą;
  • Projekto biudžeto sudarymą;
  • Galutinio projekto plano sudarymą;
  • Kokybės planavimą – projekto rezultatams nustatyti projekto kokybės standartai ir būdai juos pasiekti;
  • Organizacijos planavimą – dalyvių vaidmenų, jų atsakomybės ir atsakomybės santykių numatymą ir dokumentišką patvirtinamą;
  • Personalo pasirinkimo procesą – reikiamų darbuotojų projekto darbams atlikti pasirinkimą ir priskyrimą;
  • Ryšių planavimą – projekto dalyvių tarpusavio ryšių bei informacijos srautų numatymą;
  • Rizikos nustatymą – rizikos veiksnių, galinčių paveikti projekto įgyvendinimo eigą, apibrėžimą;
  • Rizikos įvertinimą – galimą rizikos veiksnio poveikio projekto įgyvendinimui numatymą;
  • Atsakomųjų veiksmų numatymą – veiksmų galimam rizikos veiksnio poveikiui sumažinti ar pašalinti planavimą;
  • Aprūpinimo ir kontraktų planavimą – planuojama, kas ir kokiu momentu turi būti pristatoma.

Geras planavimas įgalina išaiškinti sudėtingus uždavinius ir tai padeda projekto vadovui ir kitiems projekto vykdytojams geriau numatyti kritines situacijas bei lanksčiai reaguoti į pokyčius.

Planavimas turi motyvuoti projekto dalyvius tikslų įvykdymui bei parengti bendradarbiavimo pagrindus. Šis procesas turi skatinti dalyvauti suinteresuotąsias šalis planavimo etapuose taip pat kaip ir jo įgyvendinime.

Planavimui reikia skirti pakankamai daug laiko ir pastangų, kadangi planavimas labai palengvina darbų vykdymą bei padeda išvengti sunkumų ir nesusipratimų. Projekto turinio planavimo uždaviniai atskleidžia jų svarbą projektų valdyme.

Planavimas yra kolektyvinis darbas. Pagrindiniai projekto dalyviai kartu planuodami suformuoja bendrą požiūrį į projektą ir reikalavimus jo rezultatams.

Pirmiausiai reikėtų parengti projekto struktūrą bei reikiamu detalumu suplanuoti darbus tam, kad būtų galima apskaičiuoti realų projekto biudžetą. Planuojant visuomet išlieka pavojus nukrypti nuo svarbiausių tikslų į detales. Nuoseklus darbas tobulinant pirmąjį plano eskizą (preliminarus planavimas) iki galutinio plano padeda išvengti bereikalingo darbo, kadangi daugiausiai pokyčių įvyksta projekto pradžioje.

 

Bendraukime
Bendraukime
Bylos dydis iki 5 Mb. Leidžiami formatai:
PDF, JPG, PNG, DOC, DOCX